Plėšriosios žuvys atakuoja tikroviškus spiningo masalus, todėl, kad jie panašūs į žuveles ar gyvūnus, kuriuos plėšrūnai medžioja, nes instinktas pakužda, jog panosėje – šansas numalšinti alkį, tad neverta praleisti pro šalį gardų kąsnelį. Ši loginė darna tenkina ne visus. Masalų tikroviškumo teorijos kritikai teigia, kad ne viskas joje – vienareikšmiška ir pirštu prikišamai parodo pačią silpniausią jos vietą: jei plėšrūnai, t...

Latvijos portalas TVNET.LV publikuoja straipsnį, kuriame analizuoja aktualią temą: ar tikrai visuomet mūsų parduotuvėse pirktą žuvį valgyti sveika? Skaitykite daugiau...

Pavasario laukia ne tik žmonės, bet ir žuvys, nes dauguma jų mūsų platumose neršia būtent pavasarį. Žuvų egzistenciją reguliuoja bioritmų ciklai, lemiantys jų gyvybinę veiklą. Svarbiausiu tarp jų – tikru bioritmų bioritmu – mokslininkai laiko nerštą. Skaitykite daugiau...

Minesotos valstijos (JAV) gamtos išteklių departamentas atliko tyrimą ir surinko unikalią statistiką apie sugautų ir paleistų sterkų mirtingumą. Skaitykite daugiau...

Antradienį žvejai nesiilsėjo – šimtai aistringų žūklautojų patraukė ant Palangos tilto, kur itin kibo juodieji grundalai. Skaitykite daugiau...

Pitsburgo universiteto mokslininkai įrodė, kad žmonės, kartą per savaitę valgantys žuvį, ilgiau išsaugo sugebėjimą produktyviai mąstyti ir rečiau kenčia nuo senatvės silpnaprotystės. Skaitykite daugiau...

Kurį laiką tylėjęs Žuvininkystės produktų aukcionas išplatino savo poziciją dėl menkių pertekliaus. Anot aukciono vadovo Mindaugo Kokoškos, istorija, esą Lietuvos žvejai sėdi be darbo, o jų sugautos menkės pūva – išgalvota. Skaitykite daugiau...

Filipinų Siargao saloje balandžio pabaigoje vyko sportinės žūklės varžybos. Skaitykite daugiau...

Lenkijoje 65 metų žvejys Vartos upėje netoli Slupsko miesto ištraukė negyvą krokodilą, kuris buvo 1,5 m ilgio ir 24 cm pločio plačiausioje gyvūno vietoje, pranešė naujienų televizija TVN24. Skaitykite daugiau...

Žvejams jūra šia savaitę buvo dosni – į tinklus plūstelėjo menkės. Didžiąją dalį laimikio žvejai įpareigoti parduoti per tarpininką – žuvininkystės aukcioną, tačiau pastatas, pritaikytas priimti iki 80 tonų žuvų, sunkiai susidoroja su iki lubų kraunamų dėžių su žuvimis pardavimu. Žvejai skundžiasi, kad tokia padėtis susidaro kasmet, rašo „Verslo žinios“. Skaitykite daugiau... ...

Menkės laimikiu nespėję pasidžiaugti žvejai priversti ją parduoti pusvelčiui, tačiau turgavietėse ši žuvis nepinga. Skaitykite daugiau...

Pamario upės balandį dažnai užlieja lankas, kai neša iš aukštupių į žemupius ledmečio palikimą – polaidžio vandenis, o kartu su jais tų vandenų pagriebtus skanėstus – vabzdžių lervas, skruzdžių kiaušinius, smulkius moliuskus ir išplautus iš dirvų sliekus. Kol ežerai tik bunda, žuvims patrauklaus maisto kupinos upės tampa pirmąja atviro vandens sezono atidarymo arena, nes kartu su ledonešiu prasideda pavasarinės kuojų migraci...

Paradoksas pajūryje: menkės geru laimikiu pasidžiaugti nespėję žvejai ėmė baimintis, kad žuvis gali būti nenupirkta ir palikta pūti. Skaitykite daugiau...

Antradienį Seimo plenarinio posėdžio metu bus svarstomas Mėgėjiškos žūklės įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siekiama sureguliuoti mėgėjiškos žūklės taisykles, išduodamus leidimus, žvejų mėgėjų teises bei pareigas. Įstatymo projekte yra aptariamas ir žvejams mėgėjams vienas aktualiausių klausimų – žvejybos leidimų kaina. Skaitykite daugiau...

Greitaeigis laivas Japonijos pietuose, Kagošimos prefektūroje, užplaukė ant banginio, praneša agentūra NHK. Skaitykite daugiau...

Arktinių technologijų centro (ATC) specialistai pasiūlė idėją, kuri sukėlė prieštaringą Europos aplinkosaugininkų ir Skandinavijos šalių visuomenės reakciją. Skaitykite daugiau...

Kai į velkiavimo praktiką ėmė skverbtis pintas valas, spiningininkai atsidūrė prieš alternatyvą: kas geriau – vienagyslis tradicinis ar pintas? Skaitykite daugiau...

Dvi dienas per metus – liepos 6-ąją ir rugpjūčio 15-ąją – visuose valstybiniuose vandens telkiniuose, kuriuose mėgėjiška žūklė nėra draudžiama ir kuriuose neorganizuota limituota žvejyba, taip pat Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose visi turės teisę žvejoti nemokamai. Skaitykite daugiau...

Švedijoje galiojančios meškeriojimo taisyklės nuo ledo meškerioti leidžia tik viena meškere ir vienoje eketėje. Iš vienos pusės – apribojimas keistokas, o iš kitos – racionalus. Jis padeda taupyti brangų meškeriojimui skirtą laiką. Skaitykite daugiau...

Nors ichtiologai seniai nustatė, kad plėšriosios žuvys užuodžia vandenyje sklindančius kvapus, o jų uoslė – net 40 kartų jautresnė už šuns, tačiau pritaikyti šias žinias ilgą laiką nebuvo techninių galimybių, tačiau dabar, atrodo, ir dirbtiniai spiningo masalai, gaminami iš plastikų, metalo, medžio, silikono pradės kvėpėti kaip tikros masalinės žuvelės. Puiki šios tendencijos iliustracija Taivano kompanijos „Strike Pro“ speci...

Klasikiniai meškeriojimo kanonai teigia, kad žiemą naudojami tamsiaspalviai masalai, nekrintantys į akis, tačiau balandį vanduo taip pat dar neįšilęs tad, ar masalo spalva šiuo metu jau gali būti ryškesnė, išsiskirianti iš aplinkos? Skaitykite daugiau...

Šiaurės platumose niekas neskaičiuoja, kiek metuose būna vėjuotų dienų ir kiek be vėjo, nes tokių praktiškai nepasitaiko – brizas dvelkia visada, bet jei jis viršija šešis balus, nedideliems laivams plaukti į jūrą nepatartina. Skaitykite daugiau...

Oktotvistas – taip pavadinto masalo pavadinimas susideda iš dviejų angliškų žodžių – „octopus“ ir „twister“ šaknų. Šiuo terminu vadinamas hibridinis guminukas, kurį sugalvojo vokiečių meškeriotojai, gaudantys žuvis Norvegijos vandenyse. Skaitykite daugiau...

Kai tolimoje šalyje žengi pirmą žingsnį ant nepažįstamo ir nematomo po sniego kailiniais ežero, emocinė būsena primena kokteilį, suplaktą iš džiugios euforijos ir miglotos nuojautos, kad reikia būti atidesniam, nes nežinia kuo pasireiškia švediško ledo ypatumai? Skaitykite daugiau...

Jei spininguoti iš valties ar nuo kranto nutarėte įsigyti inercinę naujos kartos ritę, pramintą „multu“, atsiminkite, kad ja svaidomi masalai, kurių masė ne mažesnė kaip 10 g. Tokių masalų svorio kategorijoje – „džerkai“ (vobleriai be liežuvėlių), kurių atsiradimas lėmė „multo“ renesansą. Dabar spiningininkų arsenale žymiai daugiau masalų, kuriems užmesti ir plukdyti parankesnis – „multas“. Tai „swimbait ir „rattlin“ vobleria...

Kartais žūklės laimikiai būna išties įspūdingi, nors ir ne itin gražūs. Skaitykite daugiau...

Guminukai, turintys skonį, jau lyg ir ne naujiena, tačiau mūsų krašte mažai žinomi. Lygiai taip pat nedaugelis jums pasakys, koks tų guminukų skonis? Pasirodo, jog jie sūrūs. Netikėta. Ar ne? Tokie masalai atsirado, kai, siekiant kuo didesnio elastingumo, į guminukus pradėta įterpti druskos.Tarp gamintojų prasidėjo savotiškos lenktynės, o meškeriotojai tose šalyse, kur prieinama amerikinių ešerių žūklė, ėmė aktyviai eksperime...

Tone-Gwa uoste (Mianmaras) į krantą išmestas didžiulis negyvas banginis tapo vietos žvejams metų įvykiu. Skaitykite daugiau...

Baltijos jūroje žvejai sunerimo, kad stringa mažųjų laivų uostelio Karklėje statyba. Skaitykite daugiau...

Kasmet meškeriotojai įsiamžina nuotraukose kartu su tūkstančiais laimikių. Antra tiek laimikių nufotografuojama vandenyje, tačiau visais tais atvejais dažniausiai išmatuojamas tik laimikio ilgis, svoris būna spėjamas. Kadangi vis labiau populiarėja principas pagavai-paleisk, daugeliui meškeriotojų tampa aktualu ne tik įsiamžinti su laimikiu, bet ir turėti įrodymą, koks buvo jo svoris? Ar įmanoma tai padaryti be pavojingo laim...

Kai rytą šiaurės platumose išmaudo šaltas dušas, pasijunti ne ypač pakiliai nusiteikęs. Kitaip kaip šaltu dušu pavadinti žinią, kad licencijos meškerioti arktinių palijų gausa garsėjančiame Landosjono ežere neišduodamos ir kad moratoriumas truks iki vasario 4 dienos, o priežastis – plonas ledas, liežuvis nesiverčia. Švedijoje plonu ledu laikomas 10-20 cm ledas, kuris Lietuvoje laikomas patikimu. Todėl gali pasirodyti keista, ...

Rusijos Tolimųjų Rytų pareigūnai sekmadienį nuo dreifuojančios ledo lyties, kuri atitrūko nuo Sachalino salos, išgelbėjo 675 žvejybos entuziastus. Skaitykite daugiau...

Žinomas atlikėjas ir dainų autorius Aleksandras Makejevas be muzikos turi dar vieną aistrą – žvejybą. Kovo mėnesį jis debiutavo varžybose – atstovavo Trakų komandai per draugijos „Žalgiris“ žaidynių poledinės žūklės varžybas Elektrėnuose. Skaitykite daugiau...

Apie keturių metrų ilgio ryklys šeštadienį mirtinai sukandžiojo vieną vyrą, nardžiusį kartu su broliu prie Vakarų Australijos krantų ir tapusį ketvirtąja ryklio auka šioje valstijoje nuo praeitų metų pabaigos. Skaitykite daugiau...

Penktadienį Lietuvoje įsigalioja nauja leidimų meškerioti išdavimo tvarka ir naujos jų kainos – leidimus meškerioti neišnuomotuose valstybiniuose vandens telkiniuose bus galima įsigyti tik elektroniniu būdu – naudojantis internetine Aplinkosaugos leidimų informacine sistema (ALIS). Skaitykite daugiau...

Šią žiemą nesusitvarkę su įžūliais poledinės žūklės mėgėjais civilinės saugos specialistai ėmė iš anksto ruoštis kitai žiemai: rengiamos saugaus elgesio ant marių ledo elgesio taisyklės. Skaitykite daugiau...

Vienas labiausiai naudojamų meškeriojimo reikmenų – segtukas, kuriuo prie valo prisegami spiningo masalai, plūdės, svareliai, pavadėliai, montažai. Skaitykite daugiau...

Žiemą Žūklės rubrikos rašytojai ir fotografai turėjo ką veikti ant užšalusių upių ir ežerų. Todėl laimikių nuotraukomis mūsų skaitytojų nelepino. Skaitykite daugiau...

Rytų Timore esančiame Džerimalai kalkakmenio urvų labirinte Australijos nacionalinio universiteto archeologų ekspedicija aptiko du sulūžusius meškeriojimo kabliukus, padarytus iš moliusko kriauklės – mokslininkai mano, kad tai seniausi iš mūsų planetoje aptiktų tokios paskirties dirbinių: „jaunesniojo“ kabliuko amžius – maždaug 11 000 metų, o „vyresniojo“ – nuo 23 000-16 000 metų. Skaitykite daugiau... ...

Praėjusį savaitgalį Piarnu (Estija) gyventojas Juris Šulcas pagavo įspūdingą laimikį – 15 kg karpį. Apie tai rašo laikraštis „Pärnu Postimees“. Skaitykite daugiau...

Ar šiuolaikinis meškeriotojas gali išsiversti be pirštinių? Žinoma, gali, bet ar už tokį nerūpestingumą kartais neteks mokėti pernelyg didelės kainos? Medikai primena, kad klimato kaitos epochoje pirštinių reikia ne tik per ledmetį, bet ir ilgą laiką meškeriojant saulės atokaitoje, nes ultravioletinis spinduliaviamas tampa pavojingu faktoriumi. Kita vertus, piršinės saugo meškeriotojo rankas ne tik nuo ultravioletinių spindul...

Šiuolaikinio meškeriojimo ašis – tai nemumaldomas kaip troškulys per kaitrą poreikis gaudyti žuvis vis naujose žūklavietėse, slapta viliantis, kad tavęs dar niekas neaplenkė ir tu pirmas užmesi masalą fantastiškoje nebaidytų žuvų karalijoje. Todėl nieko nuostabaus, kad mūsiškiai meškeriotojai jau ne tik vasarą, bet ir žiemą leidžiasi gaudyti žuvų į svečias šalis, kurių ežerai vilioja iliuzoriniu nelytėtų vandenų įvaizdžiu. Na...

Britų Kolumbijos priekrantėje atlikti tyrimai parodė, kad atviroje jūroje įrengtos lašišų fermos tampa pavojingų parazitų inkubatoriais. Laukinėje gamtoje nėra tokių natūralių sąlygų, kuriose jūrų parazitai galėtų šitaip sparčiai daugintis, o fermų aptvaruose laikomų žuvų tankis – svarbiausia parazitų dauginimosi sąlyga. Todėl fermose neapsikrėtusių parazitais lašišažuvių praktiškai nėra ir jos tampa biologinės taršos židinia...

Natūralioje aplinkoje negyvas žuvis galima išvysti retai – dažniausiai su tokiais faktais susiduriame, kai žuvys žūsta dėl vandens taršos cheminėmis medžiagomis arba išdūsta po ledu. Todėl atsakyti į klausimą, kiek gyvena įvairių rūšių žuvys nėra paprasta, tačiau ichtiologai teigia, kad žinoma viena priklausomybė: kuo didesnės gali išaugti kurios nors rūšies žuvys, tuo ilgiau jos gyvena. Skaitykite daugiau... ...

Prognozuojama, kad Jungtinių Valstijų parduotuvėse šiemet pasirodys genetiškai modifikuotos lašišos – tokią informaciją patvirtina šaltiniai Baltuosiuose rūmuose, kurie teigia, kad šalies vyriausybė tikriausiai ryšis tokiam žingsniui, atsižvelgdama į rinkos poreikius. Skaitykite daugiau...

Estijos žvejai ir žvejybos įmonės 2011 metais sužvejojo 80,591 tūkst. tonų žuvų – 15 proc. mažiau negu 2010 metais. Skaitykite daugiau...

Kovas – permainingų orų mėnuo, kai dažnai kinta atmosferos slėgis, o ciklonai keičia vienas kitą kaip madų vergės – pirštines, tad nenuostabu, jog žuvų kaprizai viršija bet kokias normas, tačiau pasitaiko fantastiškų išimčių, kurios vadinamos paskutiniojo ledo efektu. Kita vertus, Kuršių mariose jau vyko nemaža meškeriotojų gelbėjimo nuo ledo lyties operacija, todėl nederėtų pamiršti, kad paskutinis ledas – labai klastingas. ...

Plokščia kaip blakė avižėlė, kurios nugarėlę dengė tamsiai žalia, o apačią – melsva emalė, švytuodama kaip grimztanti moneta, dingo iš akių tamsioje gelmėje. Kai masalas vos juntamai stuktelėjo į dugną, nuo ritės buvo nuvyniota maždaug 6 m valo. Truputį kilstelėjau sargelį ir tą pat akimirką liaunos žieminukės strypelis sulinko nuo energingo trūktelėjimo… Skaitykite daugiau... ...