Taip jau sutapo, kad tą pačią dieną skaičiau Nijolės Steponavičiūtės atsakymus į prokuroro klausimus ir informaciją, kad Lietuvos gyventojai premjero poste labiausiai norėtų matyti Darbo partijos pirmininką Viktorą Uspaskichą. Dar kartą nusistebėjau lietuviškomis keistenybėmis.

Gegužės 15-oji diena reikšminga keleriopai: tradiciniame kalendoriuje ji žinoma kaip Izidoriaus Artojo, o šiuolaikiniame – tarptautinė šeimos diena, minima Jungtinių Tautų sprendimu nuo 1994 metų. Istorinių Lietuvos įvykių atmintyje – tai Steigiamojo Seimo diena, 1920 m. praskleidusi demokratijos pumpurus mūsų krašte.

Šiuo metu Vokietijos Federacijai vadovauja krikščionių demokratų ir liberalų koalicinė vyriausybė. Kadangi kitąmet bus parlamento rinkimai, daug dėmesio, netgi tarptautinio, sulaukia rinkimai, iki tol vyksiantys federaciją sudarančiuose kraštuose, kitaip vadinamuose žemėmis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė ir Vyriausybei svarstyti pateikė Darbo kodekso pataisų paketą. Paketas itin „storas“, jame keičiami net 32 straipsniai, reglamentuojantys atleidimo iš darbo, terminuotų sutarčių sudarymo sąlygas, kasmetinių, papildomų ir nemokamų atostogų nustatymą ir kompensacijas už nepanaudotas atostogas bei darbo laiką.

„Jau teisiami signatarai. Kas toliau?“, „Lemtinga riba“, „Tik tironai teisia filosofus“ – tai tik kelios straipsnių antraštės, komentuojančios faktą, jog R. Ozolui ir B. Genzeliui yra iškelta byla pagal administracinio teisės pažeidimo protokolą, surašytą andai nesutarus su savivaldybės institucijoms dėl rengiamo mitingo laiko ir vietos.

Ši mūsų užsienio spaudos apžvalga kiek išskirtinė. Ji ne tiek apie spaudą, kiek apie vieną skaudžiai opią problemą ir vieną prieš lygiai 40 metų nutikusį skaudų įvykį. Problema – tos pačios lyties asmenų vedybos, o įvykis – Romo Kalantos savižudybė už tėvynę.

Daug įvairių vertinimų sulaukiantys įvykiai Garliavoje paliečia labai svarbius visuomenės gyvenimo klausimus.

Taip jau atsitiko, kad šiomis dienomis, minėdami pilietinio nepaklusnumo dieną, prisimindami prieš 40 metų paaukojusį gyvybę už laisvę Romą Kalantą, kartu stebime dramatiškus įvykius Garliavoje ir vienaip ar kitaip juos lyginame.

Seimui pristatyta Vyriausybės metinė ataskaita – paskutinė. Už metų bus kita Vyriausybė ir kitas Premjeras. Mažai tikėtina, kad juos bus Andrius Kubilius. Išties būtų labai originalus tas, kuris nepeiktų Vyriausybės.

Tarsi girgždantis vežimas į pabaigą rieda dar viena mūsų kas ketveri metai renkamos valdžios kadencija. Kiek čia liko iki spalio vidurio, kai vėl turėsime apsispręsti, už ką balsuosime, kam patikėsime savo valstybės vairą. Norinčiųjų sėsti prie to vairo Seime daug, galinčiųjų iš tiesų vairuoti – kur kas mažiau. Todėl pasirinkimas ir vėl bus gana nelengvas.

„Pagaliau“ – tokia antrašte Paryžiaus nepriklausomų kairiųjų dienraštis „Liberation“ pavadino savo vedamąjį straipsnį pirmadienį, teigiamai komentuodamas Prancūzijos prezidento rinkimų rezultatus. O patį tekstą pradėjo žodžiais: „Džiaugsmas, didis džiaugsmas“.

Apie visuomeninį judėjimą „Už teisingumą“ išgirdome, kai pačiame įkarštyje buvo FNTT vadovų skandalas. Tada judėjimas surengė mitingus atleistiesiems FNTT vadovams palaikyti. Šiandien judėjimas skelbia, kad jungia skirtingų pažiūrų, įsitikinimų, ideologijų pilietes ir piliečius, kuriuos vienija ištikimybė Lietuvos Respublikai, meilė Lietuvai ir laisvei.

Užsienio laikraščiuose ir toliau svarstomas klausimas: ar reikia Vakarų valstybių ir vyriausybių vadovams ir politikams boikotuoti Europos futbolo čempionatą dėl žmogaus teisių negerbimo Ukrainoje? O gal tai veidmainiška? Gal yra tinkamesnių taikinių boikotui? Pvz., Rusija ir Kinija.

Kas atsitiko, kad kuklusis verslininkas iš Kėdainių Viktoras Uspaskichas tapo antruoju pagal svarbą visuomenės veikėju, geriausiai atstovaujančiu visuomenės interesams, į pirmą vietą praleisdamas tik nepakeičiamą lyderę, Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę?

Visai neseniai į Airiją emigravę lenkai prieš kurį laiką pareiškė, kad lenkų kalba drauge su airių ir anglų kalbomis turėtų būti pripažinta oficiali valstybinėse įstaigose. Šios iniciatyvos autorius šešerius metus Airijoje gyvenantis lenkų žurnalo „Sofa“ leidėjas Marcinas Vrona tuoj pat sulaukė karšto tautiečių palaikymo.

Po kelių dienų minėsime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Ji primena, kad visos carinės Rusijos pastangos sunaikinti lietuvišką žodį nuėjo perniek, kad meilė savo kalbai ir savo tautiniam išskirtinumui įveikė okupanto užmačias. Tradiciškai gegužės 7-oji yra ir žurnalistų profesinė šventė. Ar yra šiemet ką švęsti, sunku pasakyti.

Birželį vyksiančio Europos futbolo čempionato išvakarėse didėja tarptautinis spaudimas Ukrainai. Kaip pranešė Vokietijos radijas „Deutschlandfunk “, į gegužės vidury Kijeve planuojamą aukščiausiojo lygio susitikimą jau pareiškė neskrisiantis nei Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas, nei Čekijos valstybės vadovas Vaclavas Klausas.

Šie metai džiugina įvairiais ir labai įdomiais kultūros renginiais muziejuose. Kaipgi kitaip, juk Muziejų metai! Jie paskelbti tokiais, pažymint pirmojo viešojo, visiems Lietuvos gyventojams ir krašto svečiams prieinamo muziejaus 200 metų įkūrimo sukaktį. Tai garsieji rašytojo Dionizo Poškos Baubliai, įkurdinti jo Barzdžių dvarelyje, greta Bijotų. Iš milžiniško išdrevėjusio ąžuolo buvo išskobti du nameliai – tai toks tas pirmasis lietuviškas muzi...

Gegužės 1-oji – Tarptautinė darbo diena, tad šia proga kalbėti apie ką nors kita nei darbą būtų tiesiog nesusipratimas. Lietuvoje darbo dienai paminėti skirta net valstybinė šventė, visų žmonių nedarbo diena, ir nieko čia nuostabaus. Mat Darbo diena atsirado ne iš žmonių meilės darbui, ne iš darbo šlovinimo. 1886 metų gegužės 1-ąją vyko Šiaurės Amerikos darbininkų demonstracija, kurioje buvo reikalaujama trumpinti darbo valandų skaičių iki 8 vala...

Kai gūdų rudenį ir žiemą Lietuvą krėtė banko „Snoras“ finansinis skandalas, buvo malonu girdėti Kaimanų salų, kuriose Lietuvos bankininkai esą paslėpė dalį savo turto, vardą. Tai priminė kažką šilta, saulėta ir tolima. Taip tolima kaip pats mokesčių panaikinimas. Tuomet Kaimanų salų vardas kėlė ilgesį, todėl net buvo sunku apie tai kalbėti. Bet orams atšilus ir nuotaikai pasitaisius metas išsiaiškinti, kuo gyvena Kaimanų salos. ...

Vyriausybė apsvarstė Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategiją, kad pateiktų ją Seimui. Tokia strategija – būtinas dalykas, ir nieko keisto, kad ji kuriama. Keista yra veiksmų seka. Strategija bus pateikta Seimui kartu su keliais energetikos plėtrai svarbiais įstatymais. Ar neturėjo pamatinis dokumentas atsirasti ir būti apsvarstytas anksčiau – prieš visus tuos įstatymus?

Pritilus skandalui dėl FNTT vadovų atleidimo ir netgi dėl „Snoro“ banko bankroto, dabar vis dažniau ir karščiau laužomos ietys dėl mūsų energetinės nepriklausomybės ir saugumo. Kitaip tariant, dėl dujų terminalo ir naujos atominės elektrinės statybos. Gal ir teisinga – energetikos reikalai mūsų valstybei kur kas svarbesni nei politikų rietenos dėl įtakos ar saugesnio užnugario.

Žinia, kad naujuoju Pasaulio banko prezidentu šią savaitę išrinktas JAV kandidatas Jim Yong Kimas, sulaukė prieštaringų atgarsių pasaulio žiniasklaidoje. Aiškiausiai buvo galima pajusti prastai slepiamą daugelio komentatorių nepasitenkinimą tuo, kad rinkimus laimėjo amerikietis. Tai esą neskaidru ir nedemokratiška.

Europos Sąjungos ekonomikos politiką, kuriai toną duoda Vokietija, vieni giria, kiti smarkiai peikia. Kur teisybė? Net ir patys ekonomistai nesutaria. Štai kelios nuomonės ir jų pagrindimai. Miunchene leidžiamas pietinės Vokietijos laikraštis „Süddeutsche“ džiaugėsi, kad „ekonomikos tyrimų institutai prognozuoja, jog pasakišką praėjusių metų pakilimą šiemet seks panaši antra dalis“.

Siekiant teisingumo, minios balsas – toli gražu ne visada išmintingas patarėjas. Kaip pabrėžia socialiniai psichologai, kai žmogus įsijungia į minią, paprastai labai susilpnėja kritinis mąstymas ir atsakomybė. Minia gana paprasta manipuliuoti: čia labai daug emocijų ir susižavėjimo efektingai atrodančiais, bet nebūtinai teisingais, sprendimais.

Nors dauguma lietuvių dabar gyvena miestuose, vis tik pavasarį bene kiekvieną mūsų ima kirbinti toks jaudulys: o kaip ten kaime? Ar gerai žiemkentėliai keliasi, ar jau pradžiūvo dirvos, kas pirmas sprogsta – beržas ar alksnis? Ir daugybė kitų kaimo žmogui rūpimų dalykų, pastebėjimų iš pavasarėjančios gamtos. Taigi žemdirbiškoji prigimtis neduoda ramybės...

Atleiskite už įžūlumą, jog vėl veržiuosi diskutuoti dėl to, kas iš esmės išeina už manosios kompetencijos ribų, darau tą nuodėmę, jog, nebūdamas nei ekonomistas, nei tuo labiau atominės energetikos specialistas, kaip atrodo, vėl praleisiu progą patylėti prieštaringų vertinimų susilaukusiu Visagino atominės elektrinės (VAE) statybos reikalingumo ar nereikalingumo klausimu.

Klausiausi pirmadienį socialdemokratų lyderių spaudos konferencijos ir mintyse kirbėjo vienintelė mintis, kad jei būtų mano valia, nė per patrankos šūvį neprileisčiau jų prie energetikos projektų. Be jokios abejonės, energetika bus viena iš kertinių rinkimų į Seimą propagandos ašių ir rinkimų tuščiažodžiavimo pagrindas. Tačiau visada koktu, kai demagogijos srautas liejasi per kraštus, neieškant jokių argumentų.

Prasidėjo Andreso Behringo Breiviko teismas Osle. Jis kaltinamas praėjusią liepą nužudęs 77 žmones. Pasak Švedijos dienraščio „Göteborgs-Posten“, svarbu, „kad procesas praeitų oriai ir neišvirstų į spektaklį. Pats A. B. Breivikas iki šiol nerodo jokio atgailavimo, bet elgiasi tarsi kažkoks monstro ir klouno hibridas.

Lietuva, į nacionalinę teisęs perkeldama Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus, gana dažnai stipriai persistengia. Tai yra, savo iniciatyva numato suvaržymus, kurių direktyva nereikalauja, neišsidera pereinamųjų laikotarpių, o teisės akto rengimo metu net nesistengia suprasti šalies specifikos ir atstovauti jos interesams.

Iš to, kaip ligi šiol vyksta pirminiai rinkimai, atrodo, nors tai dar nėra šimtu procentų tikra, kad Mittas Romney bus respublikonų partijos kandidatu į JAV prezidentus. Pasaulio laikraščiai tuo labai domisi, nes tvyro įtampa ir šiuo metu visai neaišku, ar jam rudenį pavyks nugalėti demokratą Baracką Obamą.

Kitą dieną po to, kai Seimas nusprendė svarstyti galimybę birželio 3-iąją surengti pirmalaikius rinkimus, Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo paskelbė, kad eiliniai Seimo rinkimai vyks spalio 14-ąją. Neskubėkime įvykių sutapime ieškoti konflikto.

Per šv. Velykas kai kuriose Europos šalyse didelis šurmulys. Šįkart Šv. Petro aikštėje Romoje vėl susitiko dešimtys tūkstančių tikinčiųjų ir turistų, kad išklausytų tradicinių mišių ir popiežiaus velykinio sveikinimo bei palaiminimo „urbi et orbi“ – miestui ir pasauliui.

Ši trečioji po šv. Velykų diena pagal tradicinius papročius yra tinginiui skirta. Ji vadinama Ledine. Kodėl taip atšiauriai? Kaimo senoliai sakydavo: kas nenustygdamas puls į pavasario darbus, skaudžiai nukentės – jo ir kaimynų pasėlius vasarą ledai iškaposią.

Prieš Velykas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė grupės parlamento narių siūlomai Konstitucijos 38-ojo straipsnio, kuriame kalbama apie šeimą, pataisai. Toliau pataisa bus svarstoma plenariniuose Seimo posėdžiuose.

„Prisimenu iš vaikystės, kai nueidavome į mišias, žmonių būdavo kokie 3 tūkst. – neįtikėtini skaičiai. Šiandien šį skaičių dalink iš penkių ir gausi tikrąjį“, – prieš Velykas duodamas interviu LRT interneto tarnybai sakė vienuolis dominikonas brolis Pijus.

Sakydama kalbą per šią savaitę vykusį Folklando karo trisdešimtmečio minėjimą Argentinos prezidentė Christina Kirchner teigė, kad buvęs Argentinos priešas Didžioji Britanija nepaiso tarptautinės teisės ir nepagrįstai naudojasi Argentinai priklausančiais gamtos ištekliais.

Šv. Velykos ar ne, bet daug kur pasaulyje tarp pirmųjų žiniasklaidos temų yra aukštos kainos. Ne visur sutariama dėl šio reiškinio priežasties. Pvz., kodėl tokia brangi nafta? Teorijų daug, bet vieno aiškaus ir įtikinamo atsakymo nėra.

Lietuvos piliečių vaizduotę audrinanti byla kažkodėl prasidėjo būtent Didįjį ketvirtadienį, kada krikščionys mini garsios istorinės bylos pradžią – bylos, kurią ženklina išdavystė, suėmimas, teismas, nuosprendis ir kiti stulbinami dalykai. Deja, lietuviškoji byla nesibaigs per kelias dienas, o ir ją užvertus, vargu ar visuomenė pripažins, kad Lietuvos teisėsauga atgimė iš naujo.

„Pirmiausia Dievas, paskui tu, po to – aš“ – tokios gyvenimo formulės ragina laikytis Apaštalinis nuncijus Luigi Bonazzi. Jį apie artėjančias šv. Velykas ir jų prasmę, šeimos sąvoką ir kaimyninių tautų santykius Lietuvos radijo laidoje „Akiračiai“ kalbino žurnalistas Tomas Dapkus.

Prieš porą dienų bičiulis nustebęs paklausė, kodėl krikščionims tokios svarbios Velykos. Juk paskui būta daugybė persekiojimų, kankinimų. Pažvelkime vien į Jėzaus pasirinktus mokinius, jie visi buvo persekiojami ir nužudyti. Esą Prisikėlimas svarbus, bet jis nieko nekeičia. Be to, žydai Paschą (Velykas) šventė ir prieš krikščionybei atsirandant, švenčia ir toliau.

Šiomis dienomis Londone pristatomoje naujausioje „Economist“ redaktoriaus ir apžvalgininko Edwardo Lucaso knygoje „Deception. Spies, Lies, and How Russia Dupes the West“ („Apgavystė. Šnipai, melas ir kaip Rusija mulkina Vakarus“) pasakojama apie Rusijos šnipų veiklą.

Emigracija tapo visuotiniu reiškiniu Lietuvoje. Apie tai dabar nuolat rašo laikraščiai, kalbama televizijos ir radijo laidose, diskutuojama autobuse, gatvėje ar prie kavos puodelio. Sunku būtų rasti žmogų, kuris sunkią akimirką niekada nesvarstė: dar bandyti kapstytis ekonominės krizės nualintoje gimtinėje, ar skaudama širdimi atsisveikinti su šeima, draugais ir ieškoti vietos po saule svetur.

Orų išdaigomis prasidėjo šis balandis. Leidęs Vilniui pasidžiaugti saulėtomis Verbinėmis, kitą rytą užvertė puriu sniegeliu, kitur – šlapdriba. Seniau kaime apie tokius orus pasakytų – „balandis kėpį iškepė“. Tačiau pavasaris nugalės, nes jau eina paskutinės gavėnios dienos.

Ką daryti su piliečiais, kurie, nenorėdami mokėti savo valstybei priklausančių mokesčių, slepia pinigus kitų valstybių bankų sąskaitose? Šiomis dienomis tai klausimas, kuris nejuokais audrina kaimynes Vokietiją ir Šveicariją, nors jau ir prasidėjo abiejose šalyse prisimenama ir visai kitokia dvasia turinti pasižymėti Didžioji savaitė.

Vienos Vilniaus gimnazijos abiturientas Kazimieras pasakoja, kad jau dešimtoje klasėje nusprendė, kur studijuos. Jis užsibrėžė įstoti į privatų universitetą Vilniuje, tad labai stengėsi gerai mokytis, nes tik geri pažymiai jam atvertų šio universiteto duris.

Per didelę Meksikos teritoriją sienos su JAV link riedantys krovininiai traukiniai gabena ne tik krovinius, bet ir „gyvąsias prekes“. Tai – tūkstančiai Centrinės Amerikos gyventojų, pasiryžusių pavojingai kelionei į geresnį gyvenimą.

Praėjusią savaitę Reikjavike vykusiame Šiaurės ministrų tarybos susitikime naują audringų diskusijų bangą sukėlė jau porą metų įvairiuose politikos forumuose svarstomas socialdemokratų pasiūlymas patobulinti ir standartizuoti vadinamąjį šiaurietišką gerovės valstybės modelį taip, kad jis atitiktų globalaus pasaulio iššūkius.

Žinia, kad Seimas pirmą kartą atmetė Respublikos Prezidentės D.Grybauskaitės veto, pateikta skambiu pavadinimu – „Seimo antausis Prezidentei“. Toks sodrus vertinimas – žurnalistų profesinė teisė. Tačiau ar tikrai šis veto atmetimas yra kažkoks ypatingas įvykis, rodantis tam tikrus poslinkius Seimo ir Prezidentės santykiuose?