Kaune per nelaimingą atsitikimą sunkią galvos traumą patyrusio amerikiečio profesoriaus Alfredo Ericho Senno pavyzdys miesto įvaizdžio nesugadins ir turistų srautų nesumažins, įsitikinusi bendrovės „Mūsų odisėja“ vadovė dr. Regina Navickienė.

Vilniečiai tampa geranoriškais aukotojais, jeigu nuo jų nieko neslepi ir nemeluoji. Tuo įsitikino vienos Panevėžio mokyklos direktorė Danutė Kriščiūnienė, su kolegomis seminaro metu gavusi neįprastą užduotį – rinkti išmaldą sostinės gatvėse.

Niekas negali garantuoti, kad dar vienoje atominėje elektrinėje neįvyks rimta avarija, tačiau jos tikimybė itin maža. Tuo įsitikinęs branduolinės energetikos specialistas, buvęs atominės elektrinės saugumo prievaizdo VATESI vadovas Saulius Kutas.

Detektyvų gerbėjai tikriausiai jau įsidėmėjo britų rašytojo Simono Becketto pavardę ir jo pirmajį kūrinį, išleistą lietuvių kalba – „Mirties chemija“. Apgynęs anglų kalbos magistro laipsnį, S. Beckettas dėstė anglų kalbą Ispanijoje, vėliau buvo kelių roko grupių būgnininkas, kartu buvo sėkmingas nepriklausomas žurnalistas.

Artėjant rinkimams socialdemokratai vis dažniau viešumoje suabejoja projektu Lietuvoje statyti atominę elektrinę. Premjeras Andrius Kubilius sako, kad susitikimuose su opozicijos atstovais pokalbiai ir diskusijos būna konstruktyvios. A. Kubilius interviu Žinių radijui sakė tikįs, kad turėdami visus dokumentus politikai neužsiims siauru politikavimu svarbiais ilgalaikiais klausimais.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas sako, kad žmonės tampa atsakingesni, labiau domisi tuo, kaip ir kam išleidžiami valstybės biudžeto pinigai, nuomonė, kad galima nesistengti, nes valstybė viską privalo duoti, sulaukia vis mažiau šalininkų.

Ateinantį šeštadienį visos Lietuvos gyventojai vėl raginami imtis pavasarinio viešųjų erdvių švarinimo. Jau penktą kartą vyks akcija „Darom 2012”.

Netrukus visai nebebus svarbi nei Seimo, nei Vyriausybės, nei prezidentės nuomonė apie aktualius ir skandalingus šalies įvykius. Svarbiausius įstatymus, Valstybės gyvenimo normas nustatinės ne parlamentas, vyriausybė ar teismai, o socialinių tinklų suburta piliečių bendruomenė. Neturinti apibrėžtos struktūros, veikianti kaip stichiška valia, o ne institucija. Taigi – minia. Ji įsiurbia socialiniuose tinkluose pulsuojančią galią.  Apie socialinės ...

Pastarąsias savaites kone kasdien Kauno apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje apsilanko apie tūkstantį lankytojų, kuriems pagal įstatymą privalu iki gegužės deklaruoti pernykštes savo pajamas.

Kartais likimas ima ir iškrečia pokštą – užuot sėdėję su šeima prie šventinio stalo, dalis gyventojų Velykas pasitinka atgulę į baltus valdiškus patalus. Pastarųjų Lietuvoje yra per 27 tūkstančius. Ir jei prieš šventes dalis lovų ištuštėja, tai jų įkarštyje gultus skuba užimti nemokantieji švęsti. Darbo turi ir medikai, ir dvasininkai. Apie tai, kaip Velykas ligoninėje sutinka ten savo noru ar priverstinai atsidūrę žmonės bei kokio darbo gydykloj...

Pramušiau ledą – radau sidabrą. Pramušiau sidabrą – radau auksą. Kas? Žinoma, kiaušinis, mokslininkų vadinamas didžiausia pasaulio ląstele, o senovės žmonių suvoktas kaip pradžių pradžios simbolis. Ledas – tai kiaušinio lukštas, per svarbiausią pavasario šventę sužydintis augaliniais ir gyvuliniais motyvais.

Nors režisieriui Rimui Tuminui netrūksta darbų Maskvos J.Vachtangovo teatre ir Rusijos teatro gurmanų bei valdžios dėmesio, kelio į Lietuvą ir ilgai kurtą Mažąjį teatrą Vilniuje nepamiršta.

Privilegijų ir apdovanojimų atsisakęs signataras Algirdas Patackas pripažįsta, kad Lietuva neatitinka to idealaus provaizdžio, kurį jis ir bendražygiai puoselėjo pasipriešinimo sovietinei okupacijai laikais.

2013 metų antrąjį pusmetį Lietuva pakeis Airiją ir pradės pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai. Pirmininkavimas ES – tai ne tik sudėtingas iššūkis valstybei, bet ir puiki galimybė sustiprinti savo vaidmenį organizacijoje, įgyti naudingos institucinės patirties, užsitarnauti konstruktyvios partnerės reputaciją. Kaip atsakingoms Lietuvos institucijoms sekasi ruoštis šiai svarbiai užduočiai, kalbamės su Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininku E...

Europos Komisija paragino Lietuvą ir dar septynias šalis, kuriose jaunimo nedarbo lygis viršija ES vidurkį, sukurti veiklos grupes šiai problemai spręsti. Lietuvos Vyriausybė parengė apie 100 mln. litų vertės priemonių paketą jaunimo nedarbui mažinti.

Į Vilniaus „Jaunimo liniją“ ir  Jaunimo psichologinės paramos centrą kasdien telefonu ir elektroniniu paštu kreipiasi 6-7 jauni žmonės, galvojantys apie savižudybę. Kasmet Lietuvoje nusižudo virš 1000 žmonių, apie 60 jų – nesulaukę pilnametystės. Žinia apie iš gyvenimo pasitraukusį vaiką ar paauglį – žiniasklaidoje tampa bomba. Sukrėsta visuomenė kelia klausimą: kas privertė jauną žmogų pakelti prieš save ranką?...

40-metis smuikininkas Carlosas Alvarezas Romero-Giordiano Vilniuje gyvena nuo 2005-ųjų. Pastarąjį pusmetį jis buvo išvykęs iš Lietuvos, o sugrįžęs pastebėjo – čia nepasikeitė niekas, išskyrus kainas.

Jau dešimt mėnesių Ukrainos ambasadoriumi Lietuvoje dirbantis Valerijus Žovtenka šiuo metu labiausiai rūpinasi Ukrainos premjero vizitu į Lietuvą, kuris, jei viskas klostysis taip, kaip numatyta, turėtų įvykti balandį. Balandžio viduryje vyks Ukrainos ir Lenkijos ambasadų kartu organizuojamas futbolo miniturnyras, skirtas 2012 metų Europos futbolo čempionatui, kuris šiemet vyks Lenkijoje ir Ukrainoje. Pasak V. Žovtenkos, jame jau pareiškė norą da...

„Kodėl sutikę kubiečius visi mano, kad mes mėgstame kalbėti apie politiką?“ - iš karto nusistebi viena žymiausių Kubos aktorių ir režisierių Mirtha Ibarra, kai vėlų vakarą susitinkame pokalbio. Į Vilnių atvykusi kaip festivalio „Kino pavasaris“ komisijos narė, Nacionalinės Kubos meno mokyklos įkūrėja mieliau kalbėtų apie savo šalies tapybą, kiną ir teatrą. Tačiau kai paliečiame Kubos menininkų kūriniuose keliamas problemas, M. Ibarra ištars – jos...

Įtampa ir kivirčai valdančiojoje koalicijoje šią savaitę kiek atslūgo, o politinių skandalų papurtyta Vyriausybė žengia svarbų žingsnį ruošiantis energetiniam projektui.

Temidė akla. Jai nerūpi prieš teismą stovinčio kaltinamojo, aukos ar liudytojo emocijos – baimė, jaudinimasis, noras būti išklausytam. Temidei rūpi tik įstatymo raidė. Užrištos akys turėtų ją pačią apsaugoti nuo emocijų ir garantuoti jos priimamų sprendimų objektyvumą.

Įtampa ir kivirčai valdančiojoje koalicijoje šią savaitę kiek atslūgo, o politinių skandalų papurtyta Vyriausybė žengia svarbų žingsnį ruošiantis energetiniam projektui.

Ką apie apie Drąsiaus Kedžio ir Laimos Stankūnaitės dukros istoriją mano Katalikų bažnyčios vadovai? Apie situaciją Garliavoje „Respublika“ kalbėjosi su Kauno arkivyskupu metropolitu Sigitu Tamkevičiumi.

„Elkis su kitu taip, kaip norėtum, kad būtų elgiamasi su tavimi.” Toks patarimas ypač dažnai skambėjo pastarąsias kelias dienas. Sekmadienį Lietuvoje baigėsi jau trečią kartą surengta Savaitė be patyčių.

Lietuvoje besitęsiant ginčui dėl Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukters, netyla diskusijos apie galimą mergaitės tvirkinimą ir pedofiliją. Medikai primena, kad pedofilija nėra tas pats, kas seksualinis vaikų išniekinimas. Tai liga, kurią įmanoma valdyti ir gydyti.

Lietuva į ukrainiečius nuo seno žvelgia su simpatija. Ši slavų tauta nepriklauso prie tų, kurios kuriame nors istorijos tarpsnyje kėlė grėsmę mums, mūsų valstybingumui ar teritoriniam vientisumui. Priešingai – paminėjus Lietuvos ir Ukrainos istorinius ryšius, dažnam iškyla galingos valstybės, nusidriekusios nuo Baltijos iki Juodosios jūros – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – vaizdinys.

Penktadienį turėjęs vykti Laimutės Stankūnaitės ir velionio Drąsiaus Kedžio dukrelės perdavimas mamai virto farsu. Nors teismo sprendimą vykdyti turėjusią antstolę lydėjo gausus būrys policijos pareigūnų, niekas neįstengė sutramdyti grumtynes pradėjusių ir vaiko perdavimą sužlugdžiusių teisėjos Neringos Venckienės artimųjų. L. Stankūnaitės advokatas Gintaras Černiauskas šioje istorijoje įžvelgia pavojų valstybei keliančias tendencijas, mano, kad ...

„Tai, kas šiuo metu darosi šalies politiniame gyvenime ir viešojoje erdvėje ne kas kita, o – isterija. Todėl, palikęs ministro postą, norėčiau labai gerai viską apmąstyti. Kažin ar apskritai verta likti politikoje“? - penktadienį, paskutinę savo darbo dieną vidaus reikalų ministro poste, svarstė 54 m. liberalcentristas Raimundas Palaitis.

Parlamentarų pataisytas Seimo rinkimų įstatymas suteikė galimybes 2004 m. balandį po apkaltos pašalintam prezidentui Rolandui Paksui dalyvauti rudenį vyksiančiuose rinkimuose. Apie tai sužinojęs R. Paksas iš karto pareiškė, kad, kaip partijos `Tvarka ir teisingumas`  lyderis, sieks parlamentaro mandato ir bus įrašytas pirmuoju partijos rinkiminiame sąraše.

Lenkų tautinės mažumos skundai dėl esą blogos švietimo politikos Lietuvoje yra nepagrįsti.

Daugėja emigravusių lietuvių šeimų, kurios patenka į užsienio valstybių vaiko teisių apsaugos institucijų akiratį. Gavusios žinią apie vaikams gresiantį pavojų dėl smurto, barnių, išgertuvių, šios tarnybos pradeda tyrimą ir kreipiasi į Lietuvos institucijas.

Daugiau negu mėnesį Vilniuje gyvenantis studentas iš Estijos Tanelis Ojalillis čia bando rasti du dalykus – atsakymą, kodėl nutrūko ryšiai tarp estų ir lietuvių, bei salę, kurioje galėtų žaisti krepšinį.

Tarptautinis Vilniaus festivalis „Kino pavasaris“ priminė įsisenėjusią žaizdą - pedofilijos bylą, kai Prancūzijoje buvo nuteisti apšmeižti, o vėliau išteisinti žmonės. Ji daug kuo panaši į Kedžio istoriją.

20-metė kaunietė po išprievartavimo pastojo ir laukiasi sūnaus. Užsimezgusi gyvybė jai teikia džiaugsmą. Negimdyti, kaip pati sako, galėtų nebent iš puikybės. Būdama visiškai akla ji puikiai žino: auginti vaiką bus sunkiau dar ir dėl negalios.

Ką parodė ir ką pakeitė ketveri metai, praėję po Vytauto Kernagio mirties? Jis pats artistus vadino vienadieniais drugiais. Ypač to žanro, kuriam pats priklausė. „Pabandytumėt jūs tą lengvąjį žanrą“, karčiai tarė, dėkodamas už Nacionalinę premiją. Gyventi jam buvo likęs mėnuo.

Lenkų tautinės mažumos skundai dėl esą blogos švietimo politikos Lietuvoje yra nepagrįsti. Priešingai, Lietuvoje, palyginti su kitomis valstybėmis, yra itin gera švietimo situacija, tačiau šio klausimo eskalavimas yra politikos darymo mechanizmas ir sumaišties visuomenėje kėlimas, mano europarlamentaras, buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) garbės pirmininkas profeso...

Apie oro taršą kalbama daug. Daugelis seka informaciją apie kietųjų dalelių ore pagausėjimą, kuris neišvengiamai laukia kiekvieną pavasarį, pakilus nuo gatvių dulkėms. Bet mažai kas žino, kad žmogaus sveikatai pavojingiausios pačios smulkiausios kietos arba skystos atmosferoje pakibusios dalelės. Jos dėl savo dydžio geba prasiskverbti per ląstelių membranas ir iš plaučių alveolių patekti į kraują.

Aktorei Reginai Varnaitei Kovo 11-oji ypatinga diena. Aktyvi Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos narė teigia, kad brangiausias turtas - tai laisvė, o šiandieninėje Lietuvoje gyventi reikia taip, kaip skelbiama Tautiškoje giesmėje. Šią savaitę Kauno Rotušėje 84 metų aktorei buvo suteiktas Kauno garbės piliečio titulas. Iškilmių išvakarėse su R.Varnaite kalbėjomės apie gyvenimą scenoje šalia jos.

Laisvės, nepriklausomybės sąvokos po 22 metų tebėra vis dar gyvos, tačiau nebe tokios aktualios kaip, tarkim, šildymo kainos ar alga. Nebejaučiame ir lietuviškos tapatybės – apgailestauja Nepriklausomybės Akto signataras Aleksandras Abišala.

„Gaila, kad žemės drebėjimo Japonijoje metinės dabar visą laiką sutaps su mūsų Nepriklausomybės atkūrimo diena. Kita vertus, šitaip mes esame susieti su japonų tauta“, - sako Visagino AE direktorius Rimantas Vaitkus. Dėl datų sutapimo lietuviams nuo šiol bus labai lengva prisiminti dieną, kada Japoniją ištiko tragedija.

Kovo pradžioje savivaldybės patvirtino bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos planus iki 2015 metų. Kaip numatyta Švietimo įstatyme, Lietuvoje bus įtvirtinta nauja mokyklos struktūra - pradinė mokykla, 8 klasių progimnazija, 10 klasių pagrindinė mokykla ir gimnazija - 12 klasių kaimo vietovėse bei 4 klasių didesniuose miesteliuose ir miestuose. Nebeliks vidurinių mokyklų.

Kartais atrodo, kad feminizmas perlenkia lazdą, kovodamas su priešu, kurio galbūt nėra. Taip – labai ačiū toms drąsioms daugiau kaip prieš 100 metų gyvenusioms moterims, kurios šiandieninėms iškovojo teisę balsuoti, paveldėti turtą, dirbti ir užsidirbti, dalyvauti visuomenės gyvenime. Šiandien jau nieko nebestebina nei moteris politikė, nei moteris verslininkė, nei vyras prie viryklės ar stumdantis kūdikio vežimėlį. Jeigu yra galva ant pečių – pa...

Kai kurių specialistų nuomone, regioninės kolegijos iš viso neturi ateities ir dėl studentų stygiaus jos esą gali išnykti. Šiauliai tai bando paneigti.

Plačiai žinomas ne tik Norvegijoje, bet ir už jos ribų rašytojas Josteinas Gaarderis (bestselerio „Sofijos pasaulis“ autorius), kurio dar vieną garsų romaną „Kortų paslaptis“ leidykla „Tyto alba“ išleido prieš Vilniaus knygų mugę, prisipažįsta nebeskaitąs filosofijos, tik mokslinę literatūrą apie sąmonę ir Didįjį sprogimą. Taip pat teigia, kad jame gyvena nebe mažas, o jau ūgtelėjęs vaikas.

Lietuvoje viešinti pasaulinio garso primatologijos ir gamtosaugos specialistė, profesorė Birutė Galdikas sako, jog tyrinėti nykstančią orangutanų populiaciją ją paskatino iš tėvų paveldėta lietuviška dvasia ir meilė gamtai. Autobiografinę knygą „Rojaus atspindžiai. Mano gyvenimas Borneo saloje su orangutanais“ pristatanti mokslininkė neužmiršo ir savo tėvų kalbos – Kaune ji tobulino lietuvių kalbos žinias.

Plungiškis muzikantas ir kompozitorius Andrius Kulikauskas nemėgsta kalbėti apie kūrybinius planus, buitį ir savo asmeninį gyvenimą. „Nemėgstu rodytis. Dabar Lietuvoje atkeliavo mada iš Vakarų viešinti asmeninį savo gyvenimą, rengti fotosesijas, diskutuoti viešojoje erdvėje“, – akcentuoja vyras.

Inžinieriaus, aistringo aviatoriaus Viktoro Ašmensko akyse Naujojoje Vilnioje kilo gamyklos, gyvenamieji namai, todėl jam skaudu, kad dabar ši sostinės dalis vadinama raudonuoju arba proletariato rajonu.

„Žanro požiūriu tai nelyg koks archeologinis knygos teatras”, - rašo Rolandas Rastauskas, įžangoje apibūdindamas knygą „Bermudų trikampis“, išleistą „Kultūros meniu“. Penktadienį 17 val. ji pristatoma Knygų mugėje.

Vilniuje ketvirtadienį prasidėjusi 13-oji tarptautinė Vilniaus Knygų mugė leidėjams atneša ne tik galimybę pristatyti savo metų veiklą, pabendrauti su skaitytojais, bendraminčiais, bet kaskart sukelia ir naujų iššūkių. Literatūros banalumas, originalumo trūkumas, kalbos, kad elektroninė knyga išstums tradicinę, didėjantys knygų pardavimai internetu - šių dienų leidėjų rūpesčiai. Apie tai, kokius laikus šiuo metu išgyvena leidėjai naujienų agentūr...